Visas užsienis – ištisas alergenas

Teksto dydis:

Visas užsienis – ištisas alergenas

Visas užsienis – ištisas alergenas
2011 geg. 26 09:48

Kur benuvyktumėte, gerkite tiktai mineralinį vandenį iš butelių. Nepakenktų ir juo nusiprausti. Netgi idealiai funkcionuojantis skrandis ir žarnynas gali negatyviai sureaguoti į vandens pasikeitimą. Nepulkite prie užsienietiškų skanėstų, tarsi tėvynėje būtumėte badavę. Pasistenkite vieno valgymo metu paragauti ne daugiau kaip vieną jums naują produktą. Taip galėsite suprasti, kodėl jus išbėrė arba kodėl nei ir šio, nei iš to ėmė tekėti nosis. Ypač jeigu ir anksčiau esate pastebėję nemalonių reakcijų įvairiems produktams.

Reiktų atsižvelgti ir į patiekalų gaminimo nacionalinius ypatumus. Pavyzdžiui, Indonezijoje, Indijoje, Meksikoje ir Lotynų Amerikos šalyse labai aštrus maistas. Mūsų europietiški skrandžiai prie tokio neįpratę. Ir net jeigu jūs valgote mėsą arba žuvį, žinokite: alergeno gali būti prieskoniuose. O savanoje, safario metu, kartu su ant anglių pagaminta mėsa galite suvalgyti ir kokių nors parazitų. Ragaudami egzotiškus vaisius, turėkite galvoje, jog jų prisirpimo laipsnis – sąlyginis dalykas. Vaisius, kuris laikomas prinokusiu vienoje šalyje, visai nėra tokiu kitoje.

Beje, pasigriebti alergiją galima ir neklaidžiojant po džiungles. Alergija pietų saulei, pasireiškianti niežulį sukeliančiu išbėrimu, – gana įprastas dalykas (šiuo atveju padėtų apsauginiai kremai nuo saulės arba paprasčiausias šešėlis). (Apie tai, kaip atskirti nudegimą nuo saulės tikros alergijos, skaitykite rytoj). Be to, alergija dar gali būti ir netikra, o apsimetėlė (pseudoalergija). O dar galima susigriebti alerginę reakciją papietavus brangiame restorane arba pernakvojus viešbutyje. Gali pasireikšti jautrumas viešbučio dulkėms arba vietinių augalų žiedadulkėms. Pavyzdžiui, penkių žvaigždučių  viešbučiai dažnai puošiami gyvomis gėlėmis. Ypač egzotiškose šalyse. Todėl, jeigu jaučiate alergiją augalams, paprašykite numerio be gėlių. Arba numerio su langais ne į sodą… Ir dar: iš anksto įspėkite administraciją, jog esate alergiški pienui, medui, kiaušiniams arba šviežiems kepiniams. Kad neliktumėte be pusryčių.

Nemaloniausias dalykas, kuris gali ištikti žmogų – tai anafilaktinis šokas. Iš anksto bijoti jo neverta, kadangi tai pakankamai reta reakcija į parazitų įgėlimus ir į maistą. Daugiausia taip žmonės reaguoja į vaistus (tarkim, į peniciliną). Tačiau vis dėlto… Šoko metu alergija vystosi žaibiškai. Priklausomai nuo alergeno patekimo būdo – nuo penkių minučių iki trijų valandų. Pirmieji simptomai: žmogus jaučia nerimą, baimę. Sukasi galva, spengia ausyse, išmuša šaltas prakaitas. Gali pradėti niežėti oda, išberti, sutinti kūnas. Jeigu šoko priežastis – maistas, būtinai padarykite adrenalino injekciją. Jeigu jums kas nors įkando, būtina injekcija dar ir įkandimo vietoje. Po to stipriai suveržkite aukščiau įkandimo vietos, – kad alergenas neplistų toliau. Ir iškart kreipkitės į vietos medikus.

Komentuoti