Medicina ir Koso sala

Teksto dydis:

Medicina ir Koso sala

Medicina ir Koso sala
2014-06-06 15:24

Atostogos Graikijoje vilioja tikrai ne vieną. Tokia nuostabi ir įvairi gamta, beveik visus metus šviečianti saulė ir žinoma puiki jūra su nesibaigiančiais paplūdimiais. Statistika skaičiuoja, kad per metus Graikijoje apsilanko daugiau nei 20 milijonų turistų. Nemaža jų dalis svečiuojasi Atėnuose, Delfuose, kituose miestuose, bet dauguma atostogauja salose. Juokaujama, kad nemažai gydytojų prisimindami savo profesijos ištakas turėtų rinktis tik keliones į Kosą. Kodėl? Turbūt nedaug kas iš jūsų žino, kad būtent Koso sala Graikijoje yra siejama su medicinos ir gydymo pradžia, kad būtent šioje saloje stovėjusi antikinė sveikatos dievo Asklepijaus šventykla ir kad būtent šioje saloje gimė ir vėliau kitus mokė žymusis Hipokratas.

Sveikatos dievas Asklepijus

Graikų mitologijoje medicinos ir gydymo dievas Asklepijus (dar vadinamas Eskulapu) buvo Apolono ir žemiškosios moters-nimfos Koronidės,  Tesalijos karaliaus dukros,  sūnus. Apolonas savo ruožtu buvo dievo Dzeuso ir Titano dukters sūnus. Prieš gimstant Askelpijui Apolonas nužudęs savo žmoną, nes ši buvusi neištikima jam. Tada jis pats išplėšęs savo vaiką iš įsčių. Kai Asklepijus kiek paūgėjo, tėvas Apolonas nusiuntė jį pas išminčių kentaurą Cheironą. Čia vaikas ir išmokęs visko apie gydymą. Jis pažengęs taip toli, kad sugebėdavo prikelti mirusiuosius. O tai jau buvo nusižengimas prieš gamtą, užrūstinęs dievą Dzeusą. Jis pasiuntė žaibo strėlę ir nužudė Asklepijų, savo anūką. Bet po mirties Dzeusas įkėlė Asklepijų į dangų ir šis tapo Gyvatnešio žvaigždynu.

Visoje Graikijoje žmonės garbino Asklepijų ir statė jam šventyklas. Norėdami išgyti, jie keliavo iki jų ir po atnašavimo miegodavo šventyklų viduje, tikėdami, kad tai jiems padeda atgauti sveikatą. Svarbūs buvo ir šventykloje susapnuoti sapnai. Dabartiniais laikais manoma, kad Asklepijus greičiausiai atlikdavęs operacijas su pilna narkoze. Pacientai giliai užmigdavę, tad atrodė, kad jie yra mirę. Tačiau rimtų įrodymų tam kol kas nėra surasta.

Asklepijus turėjęs žmoną Epijoną, su kuria susilaukęs trijų sūnų ir penkių dukterų. Beveik visi jo vaikai yra susiję su medicina, bet turbūt geriausiai iki šių laikų mums yra žinoma jo jauniausia duktė Higėja, ne tik sveikatos, bet ir švaros bei sanitarijos deivė.

Asklepijaus simbolis buvo gyvatė, tokia, kokia ir dabar naudojama ant vaistų buteliukų bei vaistinių iškabų. Sveikatos dievas Asklepijus dažniausiai vaizduojamas pasirėmęs į lazdą, kurią apsivijusi gyvatė.  Šis simbolis puošdavęs ir Asklepijaus šventyklas. Iš tiesų Asklepijaus šventovės buvo kažkas panašaus į šiandieninius sveikatinimo kurortus: jose buvo laikomasi maitinimosi dietų, taikomos gydymo mankštos ir kiti metodai.

Be gerai žinomos jo šventyklos netoli Koso miesto, vadinamos Askepijonu, buvusi ir labai šventa vieta Epidaure. Būnant Koso mieste galima aplankyti Asklepijono, šventyklos ir gydyklos, liekanas su išlikusiomis septyniomis kolonomis, įsikūrusias gražioje vietoje ant kalvos, toliau nuo jūros, apsuptas pušų ir kiparisų giraitės.

Medicinos pradininkas Hipokratas

Poilsinės kelionės Kosas metu be abejo teks išgirsti apie Hipokratą. Turistiniuose lankstinukuose Koso sala net ir vadinama tiesiog Hipokrato sala. Pačiame Koso mieste, prie pagrindinės aikštės auga labai senas platano medis. Sakoma, kad būtent po juo mokinius mokęs pats Hipokratas. Na, platano medžiai auga daugiausiai 400 metų, bet legenda graži ir verta patikėti, kad tai IV amžiuje prieš mūsų erą šioje vietoje augusio platano atšaka.

Iš tiesų apie Hipokrato gyvenimą nėra daug žinių. Spėjama, kad jis gyvenęs 460–377 metais prieš Kristų, gimęs Koso saloje, o gyvenimą baigęs Larisoje, kur yra jo paminklas. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad jis buvęs iš senos gydytojų giminės, netgi aštuonioliktos kartos gydytojas. Kitur rašoma, kad jis buvęs ištremtas iš savo namų, galbūt dėl taikomų tiems laikams naujoviškų gydymo metodų. Ko gero tai tikrai buvęs kandus žmogus su charakteriu, nes iki mūsų dienų išliko toks anekdotinis pasakojimas. Ryte prasilenkdamas su mergina Hipokratas ją pasveikindavęs: „Labas rytas, mergele“, o vakare susitikęs jau sakydavo: „Labas vakaras, moterie“.

Sakoma, kad Hipokratas visiškai netikėjo prietarais, o jie tais laikais tikrai buvo gajūs. Jis manė, kad ligos ateina ne dievų siųstos, bet taip yra sutverta gamtoje. Pavyzdžiui, jis pirmasis įvardijo, kad epilepsiją sukelia sutrikimas smegenyse. Jis buvo pirmasis gydytojas, kuris iš tiesų ištirdavo pacientą ir ieškojo ligų priežasčių pačiame kūne. Hipokratas taikė diagnostikos metodus, dietas, masažus, ieškojo, kaip galima apsisaugoti nuo ligų, atlikdavo chirurgines operacijas. Taip pat jis ieškojo sveikatai tinkamų namų ir miestų statybos būdų, kad jie būtų sveika aplinka žmogui.

Naujovė buvo ir Hipokrato pasiūlytas švaros laikymasis. Kai kilo maro epidemija, Hipokratas liepęs deginti susirgusių žmonių rūbus, virinti vandenį prieš jį geriant ir panašiai. Šie metodai iš naujo buvo atrasti praėjus beveik dviem tūkstančiams metų.

Daug įdomių dalykų galima sužinoti pažintinės kelionės metu. Pavyzdžiui, būdami Koso saloje, Graikijoje, išgirsite, kad pagrindinė Hipokrato teorija rėmėsi teiginiu, jog žmogaus sveikata priklauso nuo keturių pagrindinių jo organizme esančių skysčių: kraujo, gleivių, geltonosios ir juodosios tulžies. Jei žmogus vemia, kosėja ar prakaituoja, jo kūnas bando atsikratyti tam tikrų skysčių pertekliaus. Beje, tai Hipokratas pagal šiuos skysčius suskirstė žmones į keturis ir dabar puikiai žinomus charakterio tipus: choleriką, flegmatiką, sangviniką ir melancholiką.

Visame pasaulyje baigdami mokslus ir prieš pradėdami darbą gydytojai duoda Hipokrato priesaiką. Nors panašu, kad iš tiesų priesaika nebuvo parašyta paties Hipokrato, bet ji laikoma ir Pasaulinės sveikatos organizacijos propaguojamos gydymo etikos pagrindu. Hipokratas pirmasis įvedė tylos įžadus, kurių gydytojai laikosi iki šių dienų. 

Komentuoti