Sardinijos sala – ilgo gyvenimo karalystė

Teksto dydis:

Sardinijos sala – ilgo gyvenimo karalystė

Sardinijos sala – ilgo gyvenimo karalystė
2014 rugp. 25 15:32

Sako Europos pietiečiai mažiau stresuoja, sveikiau maitinasi ir ilgiau gyvena. Kelionės į Ispaniją, Graikiją ar Italiją vaizdai tarsi patvirtina: laimingi žmonės siaurose gatvelėse ramiai gyvena savo mažus gyvenimus, nesukdami galvos valgo mėgstamą maistą ir, rodos,  niekuo nesiskundžia. Sutikime, nušluosto jie nosį visada sąmoningiems darboholikams šiauriečiams, pakeliui į darbą skaičiuojantiems kalorijas. Jeigu rimčiau, ką rodo faktai? Viduržemio regiono ir apskritai pasaulio ilgaamžių sąrašuose karaliauja Sardinijos sala. Čia be perstojo traukia mokslininkai ir garsių redakcijų žurnalistai, o atvykę kalbina tyrinėja vietinius ilgaamžius. Nereikia būti žurnalistu: sardinų ilgaamžių pavardės tiesiog skelbiamos miestelių tavernose – jie čia vietinės įžymybės ir jų tikrai daug.

Ilgo gyvenimo priežastis tik spėliojimai

Šiandien straipsnių ir net studijų apie sardinų ilgaamžiškumą rasime gyvą galybę. Ir toje galybėje kai kurie tikrai patraukia dėmesį. Pavyzdžiui BBC žinių portalas Sardiniją pateikia kaip vieną iš trijų ilgaamžiškiausių gyvenviečių pasaulyje. Šis ir kiti Sardinijos tyrinėjimai dažniausiai ilgaamžiškumo priežasčių ieško Viduržemio dietoje, tačiau yra vienas bet: pastebėta, kad net imigrantai,  apsigyvenę Sardinijoje nuo brandaus amžiaus, sėkmingai sulaukia garbingų jubiliejų.

National Geographic žurnalistas Danas Biutneris (ang. Dan Buettner) su komanda daug metų keliauja ilgaamžių zonomis (ang. Blue Zones). Jis važinėja po visą pasaulį ir domisi šimtamečiais, o jo tyrimų sąrašuose kelionės į Aziją, Ramiojo vandenyno salas, Kostą Riką, Graikiją ir, žinoma, Sardiniją. Apsistojęs ties Villagrande Strisaili miesteliu rytinėje Sardinijos pakrantėje Danas Biuteris apklausė grupelę šimtą metų perkopusių sardinų. Jis pastebėjo, kad priešingai nei įprasta pasaulyje, čia vyrai gyvena dar ilgiau nei moterys. Apibendrinęs tyrimą žurnalistas pateikė tokias sardinų ilgaamžiškumo priežastis: dieta, stipri šeima, juokas ir vaikščiojimas.

Dieta. Sardinai valgo paprastą, vietoje auginamą maistą: kvietinę pilno grūdo duoną, pupas, pomidorus, žalumynus, česnaką, įvairius vaisius, alyvų aliejų, avies pieno sūrį pecorino (liet. pekorino). Mėsa, tiesa, racione ribojama, o senesnieji kelis kartus per metus laikosi pasninko.

Stipri šeima. Ilgus šimtmečius kentę kitataučių priespaudą ir patyrę daug neramumų sardinai išmoko vertinti šeimą. Stipri šeima sąlygoja ramybę, džiaugsmą ir teigiamą požiūrį į gyvenimą bei darbą.

Juokas. Sardinai vyrai garsėja pomėgiu rinktis miestelių aikštėse pabendrauti ir garsiai pasijuokti. Yra net toks terminas – sardoniškas, suprask – laimingas.

Vaikščiojimas. Vyrai čia dažniausiai piemenauja. Vidutiniškai per dieną nueina aštuonis kilometrus. Neatsilieka ir moterys. Senolės pasakoja, kad per savo gyvenimą nešiojo vandenį, sukosi ūkyje, skalbė upėje ir pan.

Ovodos miestelis ir jo paslaptis

Ovodos miestelis, esantis pietinėje salos dalyje, patapo mokslinių tyrimų Meka. Paaiškėjo, kad iš vos 1700 čia gyvenančių sardinų net penki yra šimtamečiai. Kitaip sakant, maždaug vienas žmogus iš trijų šimtų Ovodoje pasiekia šimtą metų (neskaičiuojant ilgaamžių iki šimto metų). Bendram suvokimui praskaidrinti, Lietuvoje šimtametis yra maždaug vienas iš šešių tūkstančių.

Biochemijos mokslų daktaras Luca Deiana (Sasario universitetas, Italija) parengė studiją apie ovodiečių ilgaamžiškumą (žr. Demographic Analysis of Sardinian Longevity, 2005 m.). Akademikas pats asmeniškai ilgus metu stebėjo šimtamečius sardinus ir galiausiai pateikė teoriją, paremtą kur kas daugiau, nei dieta ar įpročiais.

Nagrinėdamas Ovodos atvejį mokslininkas pastebėjo, kad šis miestelis yra itin izoliuotas. Ištyrus giminystės ryšius paaiškėjo, kad visi ovodiečiai yra kilę iš kelių tų pačių giminių. Mokslininko nuomone, giminių kraujomaiša gali turėti tiek neigiamų pasekmių, tiek teigiamų, mat jų genetika gali lemti įgimtų ligų arba ilgą gyvenimą. Taigi, mokslų daktaras pateikia išvadą, kad apribotas genų laukas sudarė sąlygas rastis naujiems genams, kuriuos turi ilgaamžiai sardinai. Dr. Luca Deiana aptiko keletą neįprastų savybių: vienas konkretus X chromosomos genas atrodo ydingas ir negamina G6PD fermento, tačiau panašu, kad ši blogybė sardinams išeina į naudą.

Daktaro Luco Deianos teorija tiriama ir toliau tikslinama, o miestelis išlieka dėmesio centre.

Keletas akimirkų tiesiai iš Sardinijos

Visai pabaigai pateikiame kasdieninio gyvenimo pavyzdžių, kad įsivaizduotumėme, kaip gyvena mažo ūgio, smulkaus sudėjimo, taikaus veido ir visada besišypsantys sardinai.

Vyriška piemenų kasdienybė. Sardinijoje gimęs Guiseppe Mura, šimto dviejų metų vyras, piemenauti keliasi su aušra, tada grįžta namo kiek nusnūsti. Popietę praleidžia miestelio aikštėje su bičiuliais ir vėl grįžta darbuotis į laukus. Jo 64-erių dukra Marija teigia, kad tėtis per dieną išgeria apie litrą vietoje gaminamo Grenache vyno.

Seniausia pasaulyje šeima. Consolatai Melsi prieš kelis metus suėjo 105 metai. Savo jubiliejų moteris šventė gimtuosiuose namuose Perdasdefogu miestelyje (šiaurinė Sardinija). Šventėje dalyvavo gausus būrys artimųjų ir giminaičių, iš kurių aštuoni buvo nuo 78-erių iki 99-erių metų amžiaus. Taip jau nutiko, kad atšvęstas ne tik Consolatos jubiliejus, bet ir naujas oficialus šeimos titulas: jie tapo seniausia Gineso rekordų knygos užfiksuota šeima. Tą dieną šalia Consolatos iš viso būriavosi jos 9 vaikai, 24 vaikaičiai ir 25 provaikaičiai. Remiantis įvykį aprašiusiu italų dienraščiu Corriere Della Sera, jubiliatė visą gyvenimą uoliai sukosi buityje, valgė daug vaisių ir daržovių, paskanintų šeimoje gaminamais žolelių mišiniais.

Štai kokia nepaprasta sala yra Sardinija. Žmonių vos pusantro milijono, dydis toks, kad apvažiuoti užtektų savaitgalio kelionės, o slepia paslaptį, kurią norėtų įminti visas likęs pasaulis – kaip nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą. 

Parengė: Eglė Galubavičiūtė

Komentuoti