Pasaulinę vandens dieną – raginimas pasirūpinti šulinių vandens kokybe

Teksto dydis:

Pasaulinę vandens dieną – raginimas pasirūpinti šulinių vandens kokybe

Pasaulinę vandens dieną – raginimas pasirūpinti šulinių vandens kokybe
2013 kov. 21 13:28

Kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena. Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka viena pagrindinių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, besivystančiose šalyse nuo žarnyno infekcinių ligų, plintančių per užterštą geriamąjį vandenį, kasmet miršta apie 2 mln. vaikų.
 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad fekalijomis užterštas vanduo ir blogos sanitarinės higienos sąlygos yra pagrindinė choleros, vidurių šiltinės, virusinio hepatito A protrūkių priežastis Azijos bei Afrikos šalyse. Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos (Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt.), virusai (adenovirusai, enterovirusai, hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.), pirmuonys (Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis), helmintai (Dracunculus, Schistosoma).
 
Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų, kai užsikrečiama per maistą ir vandenį. Tačiau nustatyti, kokia dalis susirgusiųjų užsikrėtė nuo vandens, yra labai sunku. Šalyje yra buvę lokalių vandens kilmės infekcinių ligų protrūkių, tačiau geriamojo vandens užteršimas tiekimo sistemose buvo po techninių vandentiekio avarijų.
 
Dauguma mūsų šalies gyventojų yra aprūpinti kokybišku gruntiniu geriamuoju vandeniu. Tačiau beveik milijonas gyventojų maistui ruošti vis dar vartoja šulinių vandenį.
 
Kol centralizuotai tiekiamas vanduo pasieks kiekvieną mūsų valstybės gyventoją, belieka priminti žmonėms, kad pasirūpintų savo šulinio vandens kokybe patys ir nerizikuotų gerdami vandenį neįsitikinę, kad jis nėra pavojingai užterštas nitratais ir ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Toks užterštas geriamasis vanduo yra labai pavojingas kūdikiams, asmenims, turintiems silpną imuninę sistemą.
 
 Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, mūsų šalyje daugiau kaip 40 proc. tirtų šulinių užteršta chemiškai (nitratais, nitritais, amoniaku), apie 50 proc. nustatyta mikrobiologinė tarša (žarninėmis lazdelėmis, fekaliniais streptokokais koliforminėmis bakterijomis).
 
Mikrobinė šulinių vandens tarša padidėja po pavasario polaidžių ar vasaros liūčių, kai nuplauti nešvarumai patenka į šulinių šachtas. Kad užterštas vanduo nesutrikdytų sveikatos, rekomenduojama ištirti jį dėl cheminės ir biologinės taršos, vartoti tik virintą vandenį, o sulaukus nepalankių tyrimų rezultatų – išvalyti ir tinkamai paruošti šulinį naudojimui.
 
Parengė Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.
 
Daugiau informacijos žiniasklaidai:
Beata Bukotaitė
8 614 71720, beata@ulac.lt
Švietimo ir komunikacijos skyrius

Komentuoti