Teksto dydis:

„Mano daktaras“ – geresnis gydymas, kurį sukūrė ne medikai

„Mano daktaras“ – geresnis gydymas, kurį sukūrė ne medikai
2015.10.28 17:11

Robertas Sadovskis neturi jokio supratimo, kaip rauti dantis, operuoti anginą, šalinti karpas ar kovoti su grybeliu. Ką ten jis – tarp startuolio „Mano daktaras“ kūrėjų nėra nė vieno mediko.

Tad kaip jie gali patobulinti Lietuvos ligonių gydymo sistemą? Jei kalbėsime apie pacientus, kurie pas gydytoją jau pateko, – negali. Tačiau grįžęs iš emigracijos į Lietuvą Robertas pastebėjo, kad čia be pažinčių labai sudėtinga ne tik užsiregistruoti, bet net rasti reikiamą specialistą.

„Mano daktaras“ ir sprendžia visas nepatenkančių pas specialistą ligonių bei nerandančių pacientų daktarų problemas. Net gaila, kad aptarnauja tik privačią mediciną.

Startuolis ne tik sveikuoliams

Jau lyg ir įprasta kiekvieną dieną išgirsti apie technologinę naujovę, skirtą sveiko gyvenimo būdo sekėjams. Dėvimi įrenginiai matuoja pulsą ir žingsnius. Sportuoti padedančių, sveiką mitybą reguliuojančių, protingai gyventi mokančių programėlių ir paslaugų tiek, kad Žydrūnas Savickas patrūktų jas keldamas.

Bet ar pastebėjote, kad postringaujant apie krosiukus ir mankšteles cepelinai lenda dar skalsiau? O jau kiek pažadų išdalyta nuo rytojaus imtis sveikatos gerinimo, suskaičiuoti ne ką lengviau, negu tų pažadų dalijimo metu ištuštintas taures.

Neneigsime sporto. Tiesiog primename, kad visi sveikos gyvensenos diegėjai, visos paslaugos ir žingsniamačiai tampa bejėgiai tą pat akimirką, kai ant riešo užsisegtas išmanusis laikrodis ima rodyti labai neišmaniai neteisingą jo savininko širdies veiklą.

Tokiu atveju prireikia gydytojo. Roberto, Mindaugo ir Laimono įkurtas startuolis „Mano daktaras“ kaip tik ir užsiima tuo, kad padeda žmogui rasti reikiamą specialistą, sužinoti, kaip jį rekomenduoja kiti pacientai, ir neatsitraukus nuo ekrano rezervuoti laisvą priėmimo laiką.

„Mūsų portalas – lyg koks profesinis Lietuvos daktarų socialinis tinklas. Gali prisijungęs rasti visų sričių specialistus, pagal reitingus nustatyti, kuris geresnis, kokia jo specializacija, ir registruotis tiesiog pas jį, o ne bendrai į kliniką“, – pasakoja R.Sadovskis.

Ir medikams tai patogu – jie valdo savo paskyrą, o pacientai gali registruotis patys, iš karto matyti, kaip užsipildo priėmimo laikas. Tiesa, startuolis aptarnauja tik privačiai dirbančius medikus, šiuo metu „Mano daktaro“ paslauga aktyviai naudojasi medicinos diagnostikos ir gydymo centro Grybo gatvėje (Vilnius) klientai, pradedamos aptarnauti kitos didelės privačios klinikos.

„Po to, kai įsigijome portalą „Sveikas.lt“ ir visas su juo susijusias paslaugas, per mėnesį sulaukiame gerokai daugiau negu pusės milijono lankytojų Lietuvoje. Tačiau artimiausiu metu plėsimės į užsienį. Jau visai netrukus „Mano daktaro“ paslauga startuoja Olandijoje, Austrijoje, mėginame įsitvirtinti Vokietijoje“, – pasakoja netikėtai medicinos paslaugų verslu susidomėjęs „Mano daktaro“ įkūrėjas Robertas Sadovskis.

Ne konkurentas valstybei

Atrodytų – paprasta registracijos ir specialisto radimo paslauga. Tačiau kiek kainavo ir ar tikrai buvo taip paprasta keliems žmonėms padaryti tai, ką jau daugybę metų už ES pinigus kuria valdiškos medicinos įstaigos?

„Panašią užduotį sprendžia „Sergu.lt“. Tiesa, tik valstybinėms poliklinikoms. Kitas dalykas – ten tik registracija. Nenumatyta galimybė nei atsiliepimų apie gydytoją paskaityti, nei pasirinkti konkretaus specialisto“, – vardijo savo ir valstybinio registracijos pas gydytojus portalų skirtumus startuolio įkūrėjas.

O juk „Mano daktarą“ trys vyrukai kūrė iš „Startup Highway“ gavę kelias dešimtis tūkstančių litų.

Iš Londono su poreikiu

Baigęs Vilniaus universitete vadybą Robertas Sadovskis šiek tiek padirbėjo Lietuvoje ir nutarė mauti į emigraciją. Mėnesį pasivaikščiojęs Londono gatvėmis, pasirašė laikiną darbo sutartį ir tapo IT projektų vadovu. Kai prekybos sistemų diegimo sutarties laikotarpis baigėsi, vyras sutarties nebepratęsė ir grįžo į Lietuvą.

„Man idėja šovė, kai grįžau iš Londono. Prireikė dermatologo ir pradėjau ieškoti. Tris kartus prašoviau – pasirodė blogi specialistai. Be to, skambini į privačią kliniką, tai ragelio nekelia, tai sako, kad tik po dviejų savaičių priims. Skambini kitur – po savaitės, dar kitur – šį trečiadienį. Bet reikia šitiek skambinėti.

Galiausiai tik draugų ir pažįstamų rekomendacijos padėjo susirasti tinkamą specialistą. Tuomet ir pagalvojau: kodėl nėra vienos vietos, kur galėčiau rasti ir gydytojus, ir rekomendacijas, ir iškart užsiregistruoti sužinojęs, kas kada laisvas? Radau tokių paslaugų pavyzdžių užsienyje, JAV, tad kodėl čia neturėtų būti? “ – prisimena idėjos gimimą Robertas.

Taigi tik grįžus į Lietuvą rastą darbą po poros mėnesių teko mesti – užvaldžiusi nauja idėja nebepaleido.

Viskas prasideda nuo nulio

Pirmą savarankišką projektą Robertas sukūrė dar Anglijoje. Paslauga „Clockdog“ buvo skirta darbuotojų kiekvieną dieną išdirbtų valandų apskaitai. Tiesa, galiausiai ji taip ir nebuvo pritaikyta praktiškai.

Kitas džiaugtųsi galimybe grįžti į patikimo darbdavio glėbį, tačiau Robertas sako, kad dirbti sau kur kas įdomiau. Tačiau ar drąsu imtis to, kam tikrai nepakaks savo lėšų, ir dargi pritraukti kitus, kurie dėl to meta turėtus „normalius“ darbus?

„Kitą „Mano daktaras“ įkūrėją – pardavimų vadovą Laimoną Misiūną – pažinojau nuo senų laikų. Jis atsivedė ir kartu dirbusį programuotoją Mindaugą Galvanauską. Visi tikėjome, kad mums pavyks, todėl metę kitus darbus užsiėmėme tik šiuo projektu. Tuomet gyvenau iš santaupų.

Kartais išties pagalvoju: būtų nuolatinis darbas, gaučiau mažai, bet patikimai. O čia – rizika. Tačiau, kas nerizikuoja, tas… Bet ne tik pinigai svarbu – įdomu daryti savo. O dirbdamas „paprastame darbe“ neturi progos sukurti ką nors didelio. Manau, geriau pabandyti, net jei nepasiseks, negu gailėtis niekada nepabandžius“, – pasakojo Robertas.

Per kiek daugiau negu mėnesį paleidę pirmąją demonstracinę paslaugos versiją jie gavo pirmąją investiciją iš „Startup Highway“. Badas kol kas negrėsė, bet darbų už gana kuklią sumą reikėjo atlikti stulbinamai daug ir greitai. Kitaip didesniems investuotojams neįrodysi, kad jų pinigai nebus išmesti į balą.

„Mano daktaras“ įrodė ir, sėkmingai įveikęs antrą investicinį etapą, tapo fondo „Practica Capital“ portfelio įmone. Tiesa, Robertas prisipažįsta, kad prieš tai vėl teko kurį laiką gyventi iš santaupų – tokia jau startuolio, kuriančio paslaugas, kurios pelningos bus tik tada, kai viską užbaigsi, gyvenimo specifika.

Neseniai įsigiję portalą „Sveikas .lt“ jie pagaliau pradėjo uždirbti pirmus realius pinigus. Tačiau tikslas toli gražu nėra tik uždirbti.

„Dar laukia ilgas kelias. Sukurti verslą, kad tik sau atlyginimą mokėtum, tai viena. O padaryti ką nors didesnį – daugiau ir reikia. Tie, kuriems reikia užsidirbti sau, gali vežti prekes iš Kinijos ir perpardavinėti.

Mes jokio dviračio neišradome – darome tai, kas vis tiek bus ir ko pasauliui reikia. Anksčiau juk bilietus pirkdavome stovėdami eilėse, o dabar – internetu. Įprasime ir gydytoją rasti be telefono ar lakstymo“, – nuoširdžiai jau gerokai nutolusio nuo nulio savo projekto sėkme tiki R.Sadovskis.

Tiki, vadinasi, gali

„Yra žmonių, kurie šešis, septynis kartus kažką darė ir jiems vis nepasisekdavo. O padarė aštuntą, ir viskas pavyko gerai. Kiekvieną kartą pradėdamas iš naujo darai vis geriau. Todėl man nebaisu – turiu daugybę idėjų, plėtosiu jas.

Tačiau dabar tikiu „Mano daktaru“. Jei viską sumažintume, optimizuotume, atleistume darbuotojus, galėtume sau užsidirbti. Tačiau mūsų tikslas – augti. Dabar žengiame į užsienį – pradedame darbą Olandijoje, kitą mėnesį – Austrijoje. Tam reikia dar daugiau profesionalių darbuotojų, tai ir vėl išlaidos.

Mokame normalius atlyginimus, bet ir siūlome opcioną – tam tikrą akcijų dalį. Aišku, susirasti darbuotojų sunkiau, negu kokiai korporacijai, tačiau ateina tie, kurie tiki, kad mums pasiseks, kad prisidės prie sėkmės. Yra žmonių, kuriems atsibodo ir korporacijos“, – sako Robertas Sadovskis.

Tiesa, jis pripažino, kad jei turėtų vaikų, gal ir nedrįstų taip beatodairiškai imtis tokio projekto. Tačiau kiek pagalvojęs pasakė, kad vis tiek darytų tą patį, gal kiek atsargiau. O kodėl gi ne – juk jei turėtų vaikų, būtų dar svarbiau, kad jie paprastai, laiku patektų ir pas tą gydytoją… 

Šaltinis - lrytas.lt