Straipsniai

Sausio 15 dieną, Statistikos departamento pateiktais duomenimis, Lietuvoje nuo koronaviruso sukeliamos COVID-19 ligos jau buvo paskiepyti 38 026 asmenys. Pirmiausia – medikai, turintys artimą sąlytį su sergančiaisiais COVID-19 liga. Portalo kalbinti gydytojai sako net nesvarstę, skiepytis ar ne, nes vakcinos nauda neabejoję, o pasitaikančios retos pašalinės reakcijos negąsdino. Daugiau...

Kalbėdami apie nevaisingas poras, dažniausiai įsivaizduojame porą, kuri neturi vaikų ir nesėkmingai bando jų susilaukti. Tačiau iš tiesų nemažai porų susiduria su antriniu nevaisingumu, kai jau turi vaikų arba kai moteris buvo pastojusi, tačiau pakartotinai pastoti nepavyksta. Daugiau...

Dažniausiai poros nevaisingumą lemia kelios priežastys, tačiau kartais pakanka pakoreguoti gyvenimo būdą, kad moteris pastotų. Sveikas gyvenimo būdas svarbus ne tik pastojant natūraliai, bet ir ėmusis pagalbinio apvaisinimo procedūrų, tikimybė susilaukti vaikų padidėja. Daugiau...

Pastaraisiais metais nacionalinis skiepų kalendorius pasipildė dviem vakcinomis: nuo meningokoko ir nuo rota viruso. Skiepų poveikį teigiamai vertina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis ir šiomis dienomis Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės kadenciją baigusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė. Daugiau...

lgalaikis nuovargis, nerimastingumas, pesimizmas, sutrikęs dėmesys, užmaršumas, darbo teikiamo džiaugsmo nebuvimas, depresiškumas – tai tik keletas požymių, bylojančių apie tai, kad galbūt jums vystosi profesinio perdegimo sindromas. Šis sindromas gana dažnai užklumpa medicinos darbuotojus. Daugiau...

Rūkymas – įprotis, dėl kurio kenksmingumo jau nebesiginčijama ir kurio atsisakius, pagerėja sveikata ir gyvenimo kokybė. Maža to, įrodyta, jog palaipsniui atsinaujina kvėpavimo takų epitelis, sumažėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis. Daugiau...

Kartais, užuot išėjus į parduotuvę, geriau likti namie, žengiant žingsnį iš namų atidžiai įvertinkime, ar laiptai, šaligatviai neslidūs, apsiaukime tinkamus batus, pasirūpinkime, kad senjorų namuose nebūtų pavojų keliančių daiktų – kartais reikia tiek nedaug, kad liktume sveiki. Deja, neatsargumas gali baigtis trauma, kurią tenka gydyti kelis mėnesius. Daugiau...

Prasidėjusi vakcinacija nuo COVID-19 teikia vilties, kad grįšime į įprastą gyvenimą. Ar masinė vakcinacija padės reikšmingai suvaldyti viruso plitimą, priklausys nuo kelių veiksnių. Vienas jų – pasiskiepyti turi kuo daugiau žmonių. Daugiau...

Vis dažniau girdime apie vaikų raidos sutrikimus. Autizmas, disleksija, hyperaktyvūs vaikai – terminai, kuriuos su nerimus aiškinasi tėvai, skundžiasi mokytojai. Medikai taip pat pastebi, jog tokių pacientų nemažėja. Apie vaikų raidos sutrikimus, ar iš tiesų jų diagnozuojama daugiau bei kaip padėti šeimoms, kalbame su Santaros klinikų Vaiko raidos centro, vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja, vaikų ir paauglių gydytoja psichiatre Jurgita Radzevičiene. Daugiau...

Nevaisingumas vis dar yra tabu tema visuomenėje. Nenoras kalbėti apie nesėkmingus bandymus susilaukti vaikų kyla iš baimės, bejėgiškumo, gėdos, kitų sunkiai pakeliamų jausmų. Atsiverti nepadeda ir nejautrūs aplinkinių komentarai ir klausimai. Daugiau...

Poros, pradėjusios eiti bandymo susilaukti vaikų keliu, kartais neįsivaizduoja, kokių stiprių išgyvenimų gali atnešti ši kelionė. Nors tikslios nevaisingumo statistikos mūsų šalyje nėra, tačiau manoma, kad kas šešta vaisingo amžiaus pora susiduria su sunkumais, bandydama pastoti ir susilaukti mažylio. Daugiau...

Rizika pargriūti - aktuali vyresnio amžiaus žmonių problema. Statistika skelbia, kad kasmet pargriūna 33 proc. nuo 65 iki 80 metų ir bemaž 40 proc. vyresnių nei 80 metų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, kad griuvimai yra dažniausia atsitiktinių ir netyčinių mirčių priežastis pasaulyje. Daugiau...

Anksti pradėjote lytinius santykius? Nesisaugojote lytiškai plintančių infekcijų, nepageidaujamo nėštumo? Turite daug lytinių partnerių? Daugiau...

„Žmonės, turintys Dauno sindromą, yra tokie pat kaip mes - jie išgyvena tą patį spektrą emocijų, turi jausmus, kaip ir kiekvienas žmogus. Jei jų gyvenimas pozityvus, jie visur adaptavęsi, visuomenė moka priimti šiuos žmones, aišku, kad jų gyvenimas bus laimingas, kaip ir daugelio. Daugiau...

Skauda nugarą? Surėmė šoną? Kamuoja nuovargis? Negalite ilgai pastovėti ar pasėdėti? Daugiau...

Pamatėte neįprastai, neadekvačiai besielgiantį asmenį gatvėje, parduotuvėje? Taip, tai signalas, kad šis žmogus gali būti pavartojęs psichoaktyvių medžiagų. Nusisukti ir nueiti? Stop – specialistai pataria nebūti abejingiems. Daugiau...

Neišnešiotu laikomas naujagimis, kuris gimė anksčiau nei 37 savaitę. Lietuvoje kasmet gimsta apie du tūkstančius tokių naujagimių. Intensyvios medicininės pagalbos labiausiai reikia tiems, kurie gimsta sverdami mažiau nei 1500 gramų. Daugiau...

Dienos režimas – tai harmoningas darbo ir poilsio santykis. „Jeigu vaikas laikosi režimo, jam yra lengviau atsibusti, jis jaučiasi geriau, gali lengviau susikaupti prasmingai veiklai, būna darbingesnis mokykloje ar užklasinėje veikloje“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos sk. vedėja Jolanta Trinkūnienė. Daugiau...

enstant prastėja pusiausvyra, nyksta raumenų masė, lėtėja reakcija, todėl griuvimai – dažnas senyvo amžiaus žmogaus palydovas. Išvengti tokių traumų gali padėti fizinis aktyvumas, ypač pusiausvyros, funkciniai ir jėgos pratimai. Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius sako, kad žmonės nuo 65 metų turėtų apskritai stengtis būti fiziškai aktyvūs, nes fizinio aktyvumo nauda labai plati. Pasak G.Tankevičiaus, svarbiausia, kad fizinė veikla teiktų malonumą. Daugiau...

Autizmo spektro sutrikimai berniukams nustatomi 3-4 kartus dažniau nei mergaitėms. Tačiau ar iš tiesų tarp mergaičių šie sutrikimai retesni? Daugiau...

Neretas, pagalvojęs apie nugaros skausmą, susimąsto apie prastą laikyseną ar netaisyklingą sėdėjimą prie kompiuterio. Tačiau nugaros skausmai aplanko ne tik dėl šių priežasčių. Netinkamas miegas gali taip pat lemti nugaros skausmus, kurie paveikia kasdienio gyvenimo kokybę. Daugiau...

Nakties miegas ypač svarbus gerai mūsų savijautai. Norint, kad kūnas visapusiškai pailsėtų ir atsigautų, reikia vidutiniškai 7–9 val. miego per parą. Priešingai nei kartais manoma, tai yra ne prabanga, o būtinybė, kurios, deja, bet daugelis sau neleidžia. Daugiau...

Dalis tėvų vengia kalbėti su paaugliais apie seksą ir šią atsakomybę permeta specialistams, mokyklose vedantiems lytiškumo pamokas. Tačiau šeima yra labai svarbus veiksnys rizikingo paauglių lytinio gyvenimo prevencijoje. Daugiau...

Magnis ne veltui vadinamas „gyvybės mineralu“. Jis būtinas gerai raumenų, širdies, nervų sistemos veiklai. Tačiau dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo daugeliui gali trūkti šio svarbaus mikroelemento. Iš kokių simptomų galima įtarti magnio trūkumą? Daugiau...

Burnos higiena vis dar yra ta odontologijos procedūra, be kurios vieni neįsivaizduoja savo dantų, dantenų ir burnos ertmės priežiūros, o štai kitiems ji vis dar kelia daug klausimų. Dvejojantys tiki nuogirdomis, mitais, nepagrįstais faktais, kas stabdo nuo procedūros išbandymo. Daugiau...

98% moterų yra susidūrusios su celiulito problema: dėl sukeltų pakitimų poodiniame riebaliniame audinyje jis dažniausiai paveikia sėdmenų bei šlaunų odą. Tuomet ji praranda lygumą ir stangrumą, suglemba, tampa grublėta. Daugiau...

Alergijos – ypač dažna problema šiandieniniame pasaulyje, varginanti net apie 40% visų pasaulio žmonių. Alergijas lemia daugybė skirtingų priežasčių. Daugiau...

Įaugę plaukeliai, išberta, paraudusi oda, alergijos, kitądien po depiliacijos pasirodantys plaukeliai – tai kasdienybė visų, kas yra susidūrę su plaukų šalinimu. Daugiau...

Kas yra hialuronas?

Hialurono rūgštis yra medžiaga, natūraliai randama žmogaus kūne, daugiausiai odoje, sąnariuose, akyse. Daugiau...

Pastaruosius mėnesius pasaulį tikrąja to žodžio prasme kaustęs koronavirusas, kaip tikina specialistai, žada užsibūti. Pasibaigus karantinui ir panaikinus kone visus apribojimus leidome sau atsipalaiduoti. Daugiau...

Tikriausiai jau esate girdėję apie limfinę sistemą, jos veiklą ir veiklos gerinimą limfodrenažo masažo pagalba. Limfinė sistema rūpinasi audiniuose esančių skysčių normalizacija, kai kurių molekulių gabenimu į kraujotakos sistemą. Limfodrenažinio masažo pagalba galima pagerinti odos būklę, ją tonizuoti, sustangrinti, atjauninti, sumažinti spuoguotumą. Daugiau...

Medicininės prekės kaip ortopedinės priemonės, kontaktiniai lęšiai, akiniai, jų priežiūrai skirti valymo įrankiai, namų vaistinėlėje reikalingi laikyti vaistai – visa tai ir dar daugiau yra būtina turėti daugeliui iš mūsų. Medicininės prekės yra būtinos ne tik susiduriant su susirgimais, negalavimais, bet ir atsargumo dėlei. Daugiau...

Mūsų išvaizda bėgant laikui kinta – matome, kaip oda po truputį praranda stangrumą bei elastingumą, gilėja raukšlės ir vis atsiranda naujų, skruostai įdumba ir nukąra, o odos atgaivinti ir senėjimo procesų pristabdyti nepadeda jokie „stebuklingi“ kremai, „atjauninančios“ kaukės ar įmantrūs veido masažai. Daugiau...